Pristatyti Lietuvos ekosistemų eksperimentiniai rodikliai
Balandžio 9 d. Valstybės duomenų agentūroje buvo pristatyti Lietuvos ekosistemų ir jų būklės eksperimentiniai rodikliai. Rodiklius pristatė Valstybės duomenų agentūros Žaliojo kurso statistikos skyriaus vedėja Aušra Jablonskienė, juos komentavo mokslininkė dr. Daiva Tiškutė-Memgaudienė, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Ieva Čaraitė ir Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.
Valstybės duomenų agentūra, besirengdama naujų ES teisės aktų reikalavimų įgyvendinimui, vykdo įvairius projektus ir ieško metodiškai tiksliausių būdų įvairiems statistiniams rodikliams skaičiuoti. Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama ekosistemų sąskaitų sudarymo pasirengimui, todėl buvo parengta eksperimentinė statistika.
Ekosistemų sąskaitos – erdviniais duomenimis grįsta integruota statistinė sistema, skirta biofizinei informacijai apie ekosistemas tvarkyti, ekosistemų paslaugoms matuoti, ekosistemos apimties ir būklės pokyčiams sekti, ekosistemų funkcijoms ir turtui įvertinti ir susieti su ekonomine ir žmogaus vykdoma veikla.
Ekosistemų būklės stebėjimui laike reikalingi standartizuoti būklės rodikliai, kurie apibūdintų visumą ir būtų palyginami tarp šalių. Tokius rodiklius parengti buvo stengtasi vykdant du projektus.
Valstybės duomenų agentūra, bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkais 2021–2024 m., įgyvendino du ES dalinai finansuojamus projektus – „Bandomosios ekosistemų apimties ir miškų būklės sąskaitos“ ir „Ekosistemų būklės statistinių rodiklių parengimas“.
Projektų vykdymo metu Lietuvoje buvo identifikuota 13 ekosistemų tipų: miškai, dirbamoji žemė, ganyklos arba pievos, urbanizuotos teritorijos, sodai, upės ir upeliai, kanalai, ežerai, tvenkiniai, kūdros ir kiti nepratekami vandens telkiniai, pelkės, durpynai, smėlingos pakrantės, jūriniai ir pereinamieji vandenys. Apie 90 proc. šalies ploto užima sausumos ekosistemos. Iš jų didžiausią dalį užima dirbama žemė – beveik 46 proc.
Siekiant nustatyti miškų būklę, buvo sudarytas ir aprašytas 16-os miško būklės rodiklių, suskirstytų į 3 grupes ir 6 klases, rinkinys. Visų rodiklių reikšmės apskaičiuotos pagal erdvinius vienetus (seniūnijas, savivaldybes ir 1 km gardeles) ir šalies lygiu 2000 m. ir 2021 m. Kiekvienam rinkinio rodikliui buvo apibrėžti atskaitos lygiai, t. y. nustatyta, kokia rodiklio reikšmė turėtų būti idealiu atveju ir kokia prasčiausiu atveju.
Apžvelgiant visą tiriamąjį laikotarpį pastebėta, kad 2021 m., palyginti su 2000-aisiais, padidėjo 3 rodiklių indikatorių reikšmė, 6 – sumažėjo, o 7 rodiklių indikatorių reikšmė nepakito.
Pagrindinės įžvalgos:
- Natūraliai atsikuriančių medynų dalis nuo 2000 m. iki 2021 m. nežymiai sumažėjo (nuo 77,7 iki 73,5 proc.) ir būklės indikatoriaus pokyčiui reikšmingos įtakos nepadarė.
- Atželdintų medynų dalis tiriamuoju laikotarpiu nežymiai padidėjo (nuo 22,3 iki 26,5 proc.), tačiau būklės indikatorius rodo nežymų pablogėjimą (didėjimas rodo blogėjančią būklę).
- Senų medynų dalis padidėjo reikšmingai (nuo 20,7 proc. 2000 m. iki 37,9 proc. 2021 m.).
- Vidutinis medienos tūris padidėjo nuo 189 m3/ha 2000 m. iki 262 m3/ha 2021 m., tai padarė teigiamą įtaką miškų būklei.
- Vidutinis anglies biomasės kiekis nežymiai padidėjo (nuo 109 t C ekv./ha 2000 m. iki 113 t C ekv./ha 2021 m.), tai reikšmingos įtakos miškų būklei nepadarė ir rodiklio indikatoriaus reikšmė nepakito.
- Miško žemės plotai 2000–2021 m. nebedidėjo taip sparčiai.
Vykdytų projektų metu buvo siekiama statistiškai įvertinti ne tik miško ekosistemos, bet ir visų svarbiausių Lietuvos ekosistemų būklę. Vertinant buvo vadovaujamasi Jungtinių Tautų Statistikos komisijos patvirtinta metodika ir atsižvelgiama į Eurostato rekomendacijas.
Buvo parengtas aštuonių ekosistemų būklės statistinių rodiklių rinkinys. Rodikliai suskirstyti pagal atitinkamas ekosistemas, apskaičiuoti ir pateikti 2018 m. ir 2021 m. duomenys. Kiekvienam ekosistemų būklės rodikliui taip pat buvo nustatyti atskaitos lygiai.
- Žaliųjų zonų plotas šalies mastu 2018 m. buvo 42,3 proc., o 2021 m. labai nežymiai sumažėjo ir pasiekė 42 proc. Daugiausia žaliųjų plotų yra Vilniaus mieste – 2021 m. jų buvo beveik 48 proc. Mažiausiai žaliųjų zonų buvo Šiaulių mieste – tik 23 proc.
- 2021 m. geriausia rodiklio „Ne didesnio kaip 2,5 mikrometro skersmens kietųjų dalelių koncentracija didmiesčiuose“ būklė fiksuota stotyse, esančiose Klaipėdoje, Šilutės plente, Kaune, Noreikiškėse ir Naujojoje Akmenėje.
- Dirvožemio organinės anglies vidutinės sankaupos pasėlių dirvoje šalies mastu nežymiai padidėjo (nuo 83,2 t/ha 2018 m. iki 83,44 t/ha 2021 m.), tačiau rodiklio indikatoriaus reikšmė nepakito.
- Dirvožemio organinės anglies sankaupos pievose taip pat nežymiai didėjo (nuo 89,1 t/ha 2018 m. iki 89,38 t/ha 2021 m.), rodiklio indikatoriaus reikšmė nepakito.
- Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, plačiai paplitusių agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų indeksas Lietuvoje 2018 m. buvo 58,5, o 2021 m. – 46,36 ir labai priartėjo prie prastos būklės ribos.
- Vidutinis negyvos medienos tūris šalies mastu vertinamu laikotarpiu šiek tiek didėjo (nuo 0,35 m3/ha 2018 m. iki 0,37 m3/ha 2021 m.) ir lėmė indikatoriaus reikšmės augimą.
- Vidutinis medžių dangos tankis šalies mastu sumažėjo (nuo 77,8 proc. 2018 m. iki 76 proc. 2021 m.), tai nulėmė ir būklės suprastėjimą vertinant pagal šį rodiklį.
- Dirbtinių nelaidžių dangų plotas, esantis pakrančių zonose, šiek tiek didėjo (nuo 0,26 proc. 2018 m. iki 0,37 proc. 2021 m.), tačiau tai neturėjo įtakos bendrai būklei vertinant dirbtinės dangos paplitimą pakrantėse.
Kviečiame susipažinti su pristatymo vaizdo įrašu ir skaidrėmis.
Atnaujinimo data: 2025-03-06
Taip pat skaitykite:
Lietuvoje pirmą kartą įvertintos ekosisteminės paslaugos
Pristatoma nauja stojimų duomenų švieslentė, padėsianti įvertinti stojimo galimybes
Valstybės duomenų agentūros atstovės dalyvavo ES Tarybos TRIO perdavimo renginyje
Pristatyti naujausi alkoholio ir tabako vartojimo Lietuvoje rodikliai