>
2024-03-28

Paskelbta Valstybės duomenų agentūros 2023 m. veiklos ataskaita

Valstybės duomenų agentūra atsiskaito: kokie 2023-ieji buvo agentūroje?

Viskas nauja

Prieš kelerius metus pradėta organizacijos reforma įgijo kūną – 2023-iuosius pradėjome su nauju vardu, nauju mūsų veiklą reguliuojančiu įstatymu ir nauja strategija, kurioje brėžiame naujos kartos duomenų institucijos viziją – tapti lyderiaujančiais duomenų mokslo praktikais Europoje.

Strategijoje įtvirtinta ambicija būti centriniu valstybės duomenų valdytoju ir duomenų analizės kompetencijų centru, užtikrinti abipuse nauda grindžiamus santykius su partneriais, kurti motyvuojančią aplinką savo žmonėms. Išplėtėme savo funkcijas ir mandatą, ėmėmės naujo vaidmens – šimtametės oficialiosios statistikos patirties pagrindu sukurti naują valstybės duomenų valdymo kultūrą.

Dideliam laivui – ežeras be krantų?

Valstybės duomenų ežeras plečiasi. 2023 m. pabaigoje nenutrūkstamą duomenų srautą gavome iš iš 136 informacinių sistemų. Lietuvos atvirų duomenų portalą per valstybės duomenų ežerą saugiai pasiekė 24 institucijų valdomų 43 informacinių sistemų ar registrų duomenys – iš viso 181 didelės brandos ir viešojo sektoriaus detalių duomenų rinkinys.

Valstybės duomenų ežeras plėsis – Valstybės duomenų agentūra startavo su ambicingu Naujos kartos Lietuvos plano projektu „Valstybės informacinių išteklių integravimas į valstybės duomenų ežerą“. Visuotinis valstybės kaupiamų duomenų surašymas prasidėjo. Per 2023 m. užmezgėme ryšius su 240 institucijų, identifikavome 843 jų valdomas informacines sistemas, kartu su institucijomis parengėme 255 pirminių duomenų struktūros aprašus, „nutiesėme“ jungtis su 47 sistemomis ir atvėrėme 86 jų duomenų rinkinius, iš jų 80 –  Europos Sąjungos nustatytus didelės vertės duomenų rinkinius.

Sutapimai?

„Pagal 2023 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktą atvirų duomenų tyrimą (angl. OUR data Index) Lietuva užima 10-ąją vietą tarp EBPO valstybių. Nuo 2019 m. mūsų šalis iš 32 vietos pakilo per 22 pozicijas. Lietuva kartu su Pietų Korėja, Prancūzija, Lenkija, Estija, Ispanija, Airija, Slovėnija, Danija ir Švedija priskiriama prie valstybių, kurių atviri duomenys vertinami kaip aukščiausios kategorijos.“ (Žr. EBPO ataskaitą.)

„Pagal kasmetinio Europos duomenų portalo tyrimo rezultatus Lietuva šiemet pakilo per 6 pozicijas ir užėmė rekordinę 7-ą vietą tarp 35 šalių. Atvirų duomenų politiką ir jos praktinį įgyvendinimą vertinantis tyrimas parodė, kad Lietuva aplenkė tokias valstybes kaip Airija, Italija, Slovėnija, Danija, Norvegija ir Čekija.“ (Žr. Europos Komisijos ataskaitą.)

Iš duomenų ežero semia ir kiti. Kitoms viešojo sektoriaus institucijoms 2023 m. sukūrėme 45 virtualias erdves saugiai duomenų analizei. Iš viso 2023 m. prie Valstybės duomenų valdymo platformos buvo prisijungę 2 446 naudotojai, iš jų 1 968 – iš kitų viešojo sektoriaus institucijų. Džiugu, kad kitose institucijose – Lietuvos Respublikos kanceliarijoje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, Valstybinėje ligonių kasoje – jau gimė analitikų komandos, galinčios savarankiškai plaukioti ir žvejoti valstybės duomenų ežere.

2023 m. buvo sugriautas mitas, kad sveikatos duomenys negali būti prieinami mokslo, verslo, vadybos ar kitiems geriems tikslams. Pagal dar visiškai „šviežią“ Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymą išduoti 6 nauji leidimai pakartotinai naudoti sveikatos duomenis – sveikatos duomenis surinkome iš jų valdytojų ir parengėme saugiai naudoti saugioje aplinkoje. Suteiktų sveikatos duomenų pagrindu Vilniaus ir Kembridžo universitetų mokslininkai parengė ir mokslo žurnale „British Journal of Haematology“ publikavo mokslo straipsnį.

Operatyvūs duomenys visada dėmesio centre: naudodami valstybės duomenis parengėme šalies aktualijas atspindinčias švieslentes: „Klimato krizės stebėsena“, „Tarptautinė migracija“, „Pacientų eilės“, „Sankcionuotų prekių eksportas“, „Šaltojo sezono skiepai“, „Žmogiškųjų išteklių ilgalaikės prognozės“, „Nacionalinio pažangos plano rodiklių stebėsena“, „Projekto „Valstybės informacinių išteklių integracija į valstybės duomenų ežerą“ stebėsena“. Švieslenčių ieškokite Oficialiosios statistikos portalo skiltyje „Dėmesio centre“.

Kam reikalinga „niekam nereikalinga“ statistika?

Kartais tenka išgirsti, ypač iš respondentų, kuriems tenka pildyti statistines ataskaitas ir teikti duomenis (ačiū jiems už šį nelengvą darbą), – „niekam nereikalinga ta jūsų statistika“.

Oficialiosios statistikos galimai pasiekta auditorija 2023 m. – 5,57 mlrd. kontaktų. Pranešimų skaičius Lietuvos spaudoje, naujienų agentūrose, interneto portaluose ir radijuje / televizijoje – 8 088.

Oficialiosios statistikos portale 2024 m. sausio 1 d. buvo 335,5 mln. statistinių rodiklių reikšmių, paskelbti 256 informaciniai pranešimai.

Publikuoti el. leidiniai: „Lietuvos regionai“, „Verslas Lietuvoje“, „Lietuvos aplinka, žemės ūkis ir energetika“, „Skaitmeninė ekonomika ir visuomenė Lietuvoje“, „Lietuva skaičiais“, „Lietuvos gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos“, „Darbo rinka Lietuvoje“, „Lietuvos gyventojai“, „Lietuvos švietimas ir kultūra“.

Rodiklių duomenų bazė pritaikyta ir mobiliesiems įrenginiams.

Atsakyta į 6 832 individualias vartotojų užklausas, iš jų beveik dešimtadalį sudarė oficialūs prašymai, pateikti individualiems poreikiams tenkinti: sutarčių mokėjimams, išmokoms, tarifams, alimentams, ir kt.

Oficialiosios statistikos naudojamumo indeksas – poveikio rodiklis, apimantis citavimo atvejų stebimoje žiniasklaidoje, Rodiklių duomenų bazės lankomumo ir individualių vartotojų užklausų skaičiaus pokyčius, 2023 m. sudarė 131 proc., tai yra, palyginti su 2019 m., augo beveik trečdaliu.

Inovacijos skverbėsi ir į statistinių tyrimų procesus, reguliuojamus griežtų metodikų. Nuo 2023 m. penki didieji prekybos tinklai („Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“, „Lidl“) pradėjo teikti pirkimo čekių duomenis infliacijai skaičiuoti.

Europos statistikos konkurse sulaukėme beveik keturiskart daugiau moksleivių nei 2022 m. – jame iš viso dalyvavo daugiau nei 80 komandų. Atrinktos 20 komandų analizavo įvairius rodiklius – švietimą, atsinaujinančius energijos išteklius, piešė statistinį jauno žmogaus portretą ES ir Lietuvoje, tikrino stereotipus ir kt., kūrė vaizdo įrašus, svetaines. Dvi laimėtojų komandos šiemet konkuruos toliau Europos mastu.

Surengti didžiausi iki šiol nuotoliniai statistinio ir duomenų raštingumo mokymai, kuriuose dalyvavo apie 300 mokytojų iš visos Lietuvos. Projekto „Vilnius yra mokykla“ metu inicijuotos 74 pamokos (už įsitraukimą Valstybės duomenų agentūra apdovanota kaip viena iš lyderių).

Organizuotos kūrybinės dirbtuvės „mieSTografika“ aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos (bakalauro) studijų studentams.

Bendradarbiaujant su VILNIUS TECH universitetu sudarytas laisvai pasirenkamas modulis, orientuotas į imčių metodus, mažų sričių vertinimą ir duomenų integravimą.

Bet visų svarbiausia – žmonės!

2023 m. agentūroje pradėjo dirbti 110 naujų darbuotojų –

analitikų, programuotojų, duomenų inžinierių, informacijos vadybininkų, statistikų.

– toks skaičius – neabejotinai rimtas pareiškimas ambicijoms įgyvendinti.

Turėdami tokią komandą, galime teigti, kad tampame duomenų analizės kompetencijų centru viešajame sektoriuje.

Kodėl tai svarbu? – valstybės duomenų analitikos pajėgos turi telktis ten, kur valdomi duomenys. Todėl norime ne tik dalytis technologiniu pajėgumu, kurį suteikia valstybės duomenų ežeras, bet ir perduoti savo žinias ir patirtį kolegoms iš kitų institucijų, sudaryti sąlygas jiems ugdyti savo analitinius gebėjimus ir savarankiškumą dirbant su duomenimis.

Detalią informaciją apie Valstybės duomenų agentūros 2023 m. veiklos rezultatus galite rasti ataskaitoje, o su veiklos strategija galite susipažinti čia.

2024-ieji įsibėgėjo. Valstybės duomenų agentūra tempo nelėtina.