Lietuvoje pirmą kartą įvertintos ekosisteminės paslaugos

Valstybės duomenų agentūra pirmą kartą atliko ekosisteminių paslaugų vertinimą Lietuvoje. Tyrimas įgyvendintas vykdant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Aplinkosaugos tikslų klasifikatoriaus (CEP) diegimas, ekosisteminių paslaugų įvertinimas ir ketvirtinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų sąskaitų sudarymas“. Jo rezultatai prisidės prie pasirengimo rengti ekosistemų sąskaitas pagal naujus Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.
2024 m. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo į aplinkos ekonominių sąskaitų sistemą įtrauktas ekosistemų sąskaitų modulis, numato, kad nuo 2026 m. Europos Sąjungos valstybės narės turės rengti ekosistemų aprėpties, būklės ir paslaugų duomenis. Siekdama pasirengti būsimam šių duomenų rengimui, Valstybės duomenų agentūra atliko pirmąjį ekosisteminių paslaugų vertinimą Lietuvoje.

Kas yra ekosisteminės paslaugos?

Ekosisteminės paslaugos – tai gamtos teikiama nauda žmonėms ir ekonomikai. Jos apima aprūpinimą maistu ir žaliavomis, oro kokybės gerinimą, klimato reguliavimą, biologinės įvairovės palaikymą bei rekreacines galimybes.

Vertinimo metu buvo analizuojamos septynios ekosisteminės paslaugos:

• aprūpinimas žemės ūkio augalais;
• žemės ūkio augalų apdulkinimas;
• aprūpinimas mediena;
• oro filtravimas;
• pasaulinis klimato reguliavimas;
• vietinio klimato reguliavimas;
• gamtinis turizmas.

Paslaugų tiekimas buvo vertinamas pagal 11 Lietuvoje aptinkamų ekosistemų tipų – nuo pasėlių, pievų ir miškų iki vandens telkinių, šlapynių ir urbanizuotų teritorijų.

Miškai – svarbiausi klimato reguliavimo paslaugų teikėjai

Vertinimo rezultatai parodė reikšmingą Lietuvos ekosistemų indėlį švelninant klimato kaitą. 2021 m. ekosistemos sekvestravo daugiau kaip 1,7 mln. tonų anglies, o sukauptos organinės anglies atsargos siekė beveik 681 mln. tonų. Miškai ir miškingos teritorijos atliko svarbiausią vaidmenį reguliuojant klimatą.

Taip pat nustatyta, kad anglis kaupiama ne tik miškuose, bet ir pasėliuose, pievose bei kitose sausumos ekosistemose. Tai rodo svarbų įvairių ekosistemų vaidmenį mažinant klimato kaitos poveikį.

Gamtos nauda ekonomikai ir visuomenei

Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos ekosistemų teikiama nauda svarbi ekonomikai ir visuomenės gerovei.

2021 m.:

• ekosistemos sudarė sąlygas užauginti daugiau kaip 12,5 mln. tonų žemės ūkio produkcijos;
• daugiau kaip 293 tūkst. tonų žemės ūkio augalų derlius priklausė nuo laukinių apdulkintojų;
• metinis Lietuvos miškų medienos prieaugis siekė daugiau kaip 17 mln. kubinių metrų;
• ekosistemos iš oro pašalino apie 31 tūkst. tonų smulkiųjų kietųjų dalelių (PM2.5) ir apie 59 tūkst. tonų PM10 teršalų.

Miestų žaliosios erdvės prisideda prie vietinio klimato reguliavimo

Vertinant vietinio klimato reguliavimo paslaugą šešiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose nustatyta, kad didžiausią vėsinimo efektą suteikia miestų miškai, želdynai ir kitos žaliosios erdvės. Šios ekosistemos padeda mažinti oro temperatūrą karštomis dienomis ir gerina gyvenimo kokybę urbanizuotose teritorijose.

Gamtos reikšmė turizmui

Tyrimo duomenimis, 2021 m. daugiau kaip 5,5 mln. turistų nakvynių buvo susijusios su lankymusi gamtinėse teritorijose, kurių dauguma – miškų ekosistemos, tačiau svarbios buvo ir pajūrio teritorijos, paplūdimiai bei kopos.

Duomenys padės rengti ekosistemų sąskaitas

Ekosisteminių paslaugų vertinimas atliktas naudojant Eurostato sukurtą įrankį INCA (angl. Integrated system for Natural Capital Accounting). Projekto metu ne tik parengti pirmieji ekosisteminių paslaugų rodikliai Lietuvai, bet ir sukaupta metodinė patirtis, reikalinga reguliariam ekosistemų sąskaitų rengimui ateityje.

Ekosistemų sąskaitos leis sistemingai vertinti gamtinio kapitalo būklę ir jo teikiamą naudą visuomenei bei ekonomikai. Šie duomenys padės priimti duomenimis grįstus sprendimus aplinkosaugos, klimato kaitos, teritorijų planavimo ir tvaraus vystymosi srityse.

Ketvirtinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų sąskaitos

Ketvirtinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų sąskaitos – tai sąskaitos, kurios parodo, kiek ekonomikos sektoriai per tam tikrą ketvirtį į atmosferą išmeta šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Jos padeda stebėti klimato kaitos tendencijas beveik realiuoju laiku ir vertinti ekonomikos pokyčių įtaką šioms emisijoms.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) yra anglies dioksidas (CO₂), metanas (CH₄), diazoto monoksidas (N₂O) ir fluorintos dujos (F-dujos), o jų emisijos išreiškiamos bendru matavimo vienetu – CO₂ ekvivalento tonomis.

Ketvirtinių įverčių sudarymo metodika gali būti apibūdinama kaip ekonometrinis-statistinis metodas, dažnai taikomas rengiant ketvirtines nacionalines sąskaitas.

Pagrindinis metodologinis ketvirtinių ŠESD sąskaitų sudarymo principas – metinių į orą išmetamų teršalų sąskaitų laiko eilutės suskaidomos į ketvirtines reikšmes ir prognozuojamos tų ketvirčių, kurių metiniai duomenys dar nėra skelbiami, reikšmės.

Abiejuose etapuose – laikinojo suskaidymo ir ekstrapoliacijos – remiamasi pagalbine informacija, kurią suteikia trumpesnio laikotarpio prognoziniai kintamieji (indikatoriai), padedantys apytikriai atspindėti tikslinio kintamojo, t. y. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, ketvirtinę dinamiką.

Daugiau informacijos rasite čia. 

 
Projektą finansuoja Europos Sąjunga.

Šio projekto turinys atspindi tik autoriaus požiūrį ir už jį atsako tik autorius. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už jame esančios informacijos naudojimą.

Atnaujinimo data: 2026-06-29

Taip pat skaitykite:

Pristatoma nauja stojimų duomenų švieslentė, padėsianti įvertinti stojimo galimybes

Valstybės duomenų agentūros atstovės dalyvavo ES Tarybos TRIO perdavimo renginyje

Pristatyti naujausi alkoholio ir tabako vartojimo Lietuvoje rodikliai

BDAR diena: duomenų apsauga prasideda nuo pasitikėjimo

Šis Gedimino prospekto pastatas slepia daugiau nei statistiką