Pakartotinis sveikatos duomenų naudojimas: kodėl tai svarbu Lietuvai?
Sveikatos sektoriuje kasdien sukaupiami didžiuliai informacijos kiekiai – tai duomenys apie apsilankymus gydymo įstaigose, kompensuojamuosius vaistus, tyrimus ir jų rezultatus, diagnozes, procedūras. Šių duomenų rinkimo tikslas – užtikrinti paciento priežiūrą, kad gydymas būtų tinkamas, laiku paskirtas ir tęstinis. Taip pat tai ir didžiulės galimybės bei nauda visuomenei – pakartotinai naudojami sveikatos duomenys leidžia sprendimus grįsti ne nuojauta, o faktais.
Pakartotinis (antrinis) sveikatos duomenų naudojimas svarbus trimis aspektais, tai padeda:
- gerinti sveikatos paslaugų kokybę,
- skatinti inovacijas,
- stiprinti mokslu grįstą politiką.
Nuo duomenų prie geresnių sprendimų
Kalbant apie sveikatos sistemos stiprinimą, dažnai minimi šie tikslai: mažinti išvengiamą mirtingumą, gerinti prevenciją, trumpinti laukimo eiles, užtikrinti paslaugų kokybę regionuose. Tačiau visiems jiems įgyvendinti būtinas tikslus situacijos „žemėlapis“.
Pakartotinis sveikatos duomenų naudojimas sudaro sąlygas matyti:
- kaip keičiasi tam tikrų ligų paplitimas ir gydymo praktika,
- kokios paslaugos iš tikrųjų pasiekia pacientą,
- kaip skiriasi rezultatai skirtingose įstaigose ar regionuose.
Minėti duomenis ne tik sudaro pagrindą analizei, bet ir skatina imtis konkrečių veiksmų: gerinti paslaugų organizavimą, planuoti resursus, vertinti programų efektyvumą.
Mokslui, inovacijoms ir sprendimų priėmėjams – ta pati starto linija
Svarbu pažymėti, kad pakartotinis duomenų naudojimas nėra vien akademinis interesas. Tai visos ekosistemos veikimo principas, kai mokslininkams, inovatoriams ir institucijoms sudaromos galimybės kurti sprendimus, atnešančius naudą visuomenei.
Valstybės duomenų agentūrai išduodami leidimai naudoti sveikatos duomenis atveria kelią tyrimams, apimantiems įvairias temas – nuo programų efektyvumo vertinimo iki retų ligų analizės. Vien per 2025 m. pirmąjį ketvirtį išduoti 9 nauji leidimai, taip pat patikslint 7 ankstesni leidimai, o pagal 6 leidimus dalis duomenų jau pateikta naudotojams.
Tarp reikšmingų projektų – „EuroHeart“, tarptautinis miokardo infarkto duomenų analizei ir kokybės rodiklių stebėsenai skirtas projektas, sudarantis galimybę Lietuvos ligoninėms veikti pagal vienodus duomenų standartus ir dalyvauti atliekant Europos masto analizes.
Duomenys buvo panaudoti ir kituose tyrimuose: vertintas gimdos kaklelio vėžio prevencijos programos efektyvumas, analizuotos vaikų vaistų vartojimo tendencijos, kardiovaskuliniai rizikos veiksniai, uždegiminių žarnyno ligų gydymo praktika ir kitos visuomenei aktualios temos.
2025 m. antrąjį ketvirtį ir toliau vyko intensyvus darbas: išduoti 4 nauji leidimai ir patikslinti 5 anksčiau išduoti leidimai, o duomenys perduoti ir nacionalinių, tiek tarptautinių tyrimų vykdytojams.
Kai duomenys tampa kokybės stebėsenos įrankiu
Pakartotinis sveikatos duomenų naudojimas svarbus ne tik tyrimams, bet ir nuosekliam bei skaidriam sveikatos sistemos kokybės stebėjimui.
Valstybės duomenų agentūros sveikatos duomenų komanda drauge su partneriais kuria sprendimus paslaugų kokybės rodikliams skaičiuoti ir atvaizduoti, vienas iš jų Valstybinės ligonių kasos rodiklių švieslentė, suteikianti galimybę indikatorius skaičiuoti ir pateikti duomenų ežero aplinkoje.
Taip pat sukurta skiepijimo nuo ŽPV švieslentė, padedanti stebėti vakcinacijos nuo žmogaus papilomos viruso tendencijas – tai aktualu ir sveikatos politikos formuotojams, ir visuomenės sveikatos specialistams.
Ne mažiau svarbus darbas – medicininių klasterių rodiklių apskaičiavimas, validavimas ir atvaizdavimas (insulto, infarkto, onkologijos, sunkiųjų traumų srityse), leidžiantis sistemingai vertinti paslaugų kokybę.
Patogumas naudotojams: nuo leidimų iki katalogo
Kad pakartotinis sveikatos duomenų naudojimas būtų pritaikomas realiai, svarbus ne tik teisinis pagrindas, bet ir patogūs praktiniai įrankiai: svarbu aiškiai žinoti, kokius duomenis ir kokiomis sąlygomis galima gauti, kaip tai padaryti. 2025 m. antrąjį ketvirtį naudotojams tapo pasiekiamas Sveikatos duomenų katalogas – centralizuota vieta, kur galima rasti informaciją apie prieinamus sveikatos duomenų rinkinius, jų struktūrą ir gavimo sąlygas. Katalogas – vienas iš užbaigtų komandos darbų, skirtų gerinti naudotojo patirtį.
Lygiagrečiai plečiamas ir analizei skirtas duomenų „ežeras“: nuosekliai integruojami nauji šaltiniai – VUL Santaros klinikų, LSMU Kauno klinikų bei Valstybinio patologijos centro duomenys.
Vertę visuomenei kuriantys duomenys
Pakartotinio duomenų naudojimo vertę geriausiai atskleidžia konkretūs rezultatai. Pavyzdžiui, vaistinių prekių pardavimo statistinis tyrimas leido detaliau apskaičiuoti gyventojų išlaidas vaistinėse, atskiriant receptinių vaistų, nereceptinių vaistų ir kitų vaistinėse parduodamų prekių pirkimus.
Tačiau didžiausia vertė dažnai slypi ten, kur duomenys padeda priimti sprendimus dėl žmogaus sveikatos, gydymo prieinamumo ir efektyvumo.
Būtent todėl pakartotinis sveikatos duomenų naudojimas yra ne „papildoma funkcija“, o modernios sveikatos sistemos dalis: kai sprendimai dėl prevencijos, gydymo ir finansavimo grindžiami realia sistemos veikla.
Atnaujinimo data: 2026-01-21
Taip pat skaitykite:
Lietuvoje pirmą kartą įvertintos ekosisteminės paslaugos
Pristatoma nauja stojimų duomenų švieslentė, padėsianti įvertinti stojimo galimybes
Valstybės duomenų agentūros atstovės dalyvavo ES Tarybos TRIO perdavimo renginyje
Pristatyti naujausi alkoholio ir tabako vartojimo Lietuvoje rodikliai