2024-01-30

Spaudos konferencijoje pristatyti 2023 m. pagrindiniai šalies rodikliai

Valstybės duomenų agentūros metinėje spaudos konferencijoje buvo pristatyti 2023 m. pagrindiniai šalies ekonominiai ir socialiniai rodikliai. Rodiklius pristatė agentūros generalinė direktorė dr. Jūratė Petrauskienė, savo įžvalgomis dalijosi sociologas dr. Daumantas Stumbrys ir ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

2023 m. šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 72,1 mlrd. EUR to meto kainomis. Palyginti su 2022 m., realusis BVP pokytis buvo neigiamas ir sudarė -0,3 proc. Didžiausią neigiamą įtaką pokyčiui turėjo pramonės įmonių veiklos rezultatai, o kritimą prislopino teigiami statybos ir paslaugų įmonių veiklų rezultatai. Po dvejų metų, kai vartojimo prekių ir paslaugų kainos didėjo dviženkliais skaičiais, 2023 m. Lietuvoje metinė infliacija sudarė 1,2 proc. Per 2023 m. vartojimo prekių kainos sumažėjo 1 proc., bet paslaugų kainos padidėjo 6,7 proc.

Išankstiniais duomenimis, 2023 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, palyginti su 2022 m., padidėjo 12,6 proc., arba 225 EUR, ir sudarė 2 014 EUR. Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2023 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis ir kitos priežastys.  

2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 886,5 tūkst. nuolatinių gyventojų – 29 tūkst. (1 proc.) daugiau negu prieš metus. 2023 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo karo pabėgėlių iš Ukrainos ir didelis atvykusiųjų iš Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizstano ir kt. šalių skaičius, lėmęs teigiamą neto tarptautinę migraciją (44,9 tūkst. daugiau žmonių atvyko į Lietuvą, negu išvyko iš jos). Natūrali gyventojų kaita, kaip ir ankstesniais metais, išliko neigiama – 2023 m. 15,7 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė. 2023 m. gimė 20 tūkst. kūdikių, tai 2 tūkst. (9,3 proc.) mažiau negu 2022 m. 2023 m. mirė 35,7 tūkst. žmonių, tai 7,2 tūkst. (16,7 proc.) mažiau negu 2022 m.

2023 m. iš Lietuvos emigravo 22 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų: 12 tūkst. užsieniečių ir 10 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių. Palyginti su 2022 m., emigravusiųjų skaičius padidėjo 6,7 tūkst. (44 proc.). 2023 m. į Lietuvą imigravo 66,9 tūkst. žmonių – 20,4 tūkst. (23,4 proc.) mažiau negu 2022 m., tai 45 tūkst. gyventojų daugiau, negu iš jos išvyko. 2023 m. 75 proc. visų imigravusių gyventojų sudarė užsienio piliečiai, 25 proc. – Lietuvos Respublikos piliečiai. 2023 m. Lietuvos Respublikos piliečių neto tarptautinė migracija buvo teigiama, t. y. į Lietuvą grįžo 6 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių daugiau, negu jų išvyko (2022 m. – 7,6 tūkst. daugiau).

Išsamų pranešimą ir visus pagrindinius šalies rodiklius rasite Oficialiosios statistikos portale.   

Konferencijos metu sociologas dr. Daumantas Stumbrys pakomentavo demografijos ir socialinės struktūros pokyčius. Pastebėta, kad dešimtmečiais mažėjęs gyventojų skaičius paskutiniais metais stabilizuojasi. Nors natūralios gyventojų kaitos rodiklis išlieka negatyvus (gimsta mažiau žmonių negu miršta), bet mirtingumo rodikliai jau siekia priešpandeminį lygį, o grįžtančių į Lietuvą į piliečių fiksuojama daugiau nei išvykstančių. Labai svarbus veiksnys, nulėmęs demografinės situacijos stabilizaciją – imigracija. „Mes tikrai matome padidėjusius imigracijos srautus, bet klausimas, kiek jie yra tvarūs ir ilgalaikiai, nes žinome, kad jie yra susiję su karu Ukrainoje, su kitais procesais Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje, kitose posovietinėse šalyse“, – teigė sociologas.

Ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis apžvelgė ir įvertino praėjusių metų Lietuvos ekonominę situaciją. Išskirtos dvi išorinės jėgos, veikiančios procesus Lietuvoje. Pirma, popandeminiai ekonomikos struktūros pokyčiai, kada vartotojai perėjo nuo perteklinio prekių iki paslaugų vartojimo – dažniau lankėsi restoranuose, koncertuose, sporto klubuose ir kt. Antra, Europos Centrinio Banko aukštos palūkanų normos, kurios nevienodai paveikė skirtingus sektorius. Nors Lietuvoje pramonės apimtys 2023 m. susitraukė, bet bendras situacijos vertinimas yra pozityvus: „Mūsų bendrasis vidaus produktas nuo dešimtmečio pradžios yra išaugęs smarkiausiai. Tai rodo, kad Lietuvos pramonė vis tiek itin sparčiai augo pastaruosius penkerius metus, yra konkurencinga ir gana diversifikuota“, – komentavo N. Mačiulis. Prognozuojama, kad dėl vidutinio darbo užmokesčio augimo perkamosios galios didėjimas šiemet turėtų būti didžiausias nuo 2020 m., o tai skatins spartesnį namų ūkių vartojimą.

Konferencijos vaizdą įrašą rasite čia.