Mažiau rankinio darbo, daugiau sprendimų: ką savivaldybėms siūlo „Savivaldos DataLab“?
Valstybės duomenų agentūra plečia „Savivaldos DataLab“ analitinių įrankių galimybes, siekdama palengvinti savivaldybių specialistų darbą ir skatinti duomenimis grįstų sprendimų priėmimą. Atnaujintas demografinės analizės įrankis suteikia galimybę savarankiškai rengti analitines ataskaitas, o gyventojų perspėjimo sirenų tinklo modeliavimo įrankis padeda institucijų specialistams bendradarbiauti, vertinti infrastruktūros plėtros alternatyvas ir planuoti efektyvesnes gyventojų perspėjimo priemones.
Savivaldybių specialistams kasdien tenka dirbti su įvairiais duomenimis – nuo gyventojų skaičiaus ir amžiaus struktūros iki viešųjų paslaugų poreikio ar infrastruktūros planavimo. Ši informacija būtina rengiant strateginius dokumentus, planuojant biudžetą, įgyvendinant projektus ir priimant gyventojams svarbius sprendimus.
Tačiau duomenų paieška, jų apdorojimas, skirtingų šaltinių informacijos derinimas ir vizualizavimas gali pareikalauti nemažai laiko. „Savivaldos DataLab“ įrankiai šiuos procesus supaprastina, suteikdami galimybę aktualius duomenis analizuoti vienoje aplinkoje.
Atnaujintas demografinės analizės įrankis – ataskaitos vos keliais paspaudimais
Viena svarbiausių „Savivaldos DataLab“ naujovių – atnaujintas demografinės analizės įrankis. Antrojoje jo versijoje įdiegta ataskaitų formavimo galimybė, leidžianti savivaldybių specialistams savarankiškai atlikti gyventojų demografinę analizę, palyginti rodiklius ir atsisiųsti parengtas duomenų vizualizacijas.
Įrankyje naudojami Gyventojų registro duomenys apie gyventojų lytį, amžių, pilietybę ir deklaruotą gyvenamąją vietą. Svarbu tai, kad informacija pateikiama atsižvelgiant į konkrečių savivaldybių veiklos sričių poreikius.
Pavyzdžiui, švietimo specialistams aktualūs duomenys apie vaikų skaičių pagal ugdymo pakopas, jaunimo politikos specialistams – apie 14–29 metų gyventojus, o užsieniečių integracijos srityje dirbantiems darbuotojams – apie gyventojų pasiskirstymą pagal pilietybę ir kitus požymius.
Įrankis taip pat suteikia galimybę analizuoti skirtingų gyventojų grupių duomenis, pavyzdžiui, vertinti vaikų su negalia ar užsienio piliečių pasiskirstymą pagal ugdymo pakopas. Tokios duomenų analizės galimybės padeda geriau suprasti konkrečių gyventojų grupių poreikius ir atitinkamai planuoti savivaldybių paslaugas.
Valstybės duomenų agentūros Geoerdvinių ir regionų duomenų skyriaus patarėja Reda Švelniūtė pabrėžia, kad kuriant įrankį daugiausia dėmesio skirta praktiniams savivaldybių darbuotojų poreikiams.
„Skirtingose savivaldybių veiklos srityse dirbantiems specialistams reikalingi nevienodai parengti duomenys, net jei jie gaunami iš tų pačių šaltinių. Todėl siekėme, kad kiekvienas darbuotojas galėtų iš karto gauti būtent jo užduotims aktualią informaciją. Mūsų tikslas – ne tik suteikti prieigą prie duomenų, bet ir sudaryti galimybę juos lengvai analizuoti bei panaudoti kasdieniame darbe“, – sako R. Švelniūtė.
Nuo savivaldybės iki konkrečios gatvės
Viena iš išskirtinių įrankio galimybių – duomenų analizė skirtingais teritoriniais lygmenimis. Specialistai gali nagrinėti informaciją visos savivaldybės, seniūnijos, gyvenvietės ar pasirinktos gatvės lygmeniu, palyginti teritorijas ir analizuoti gyventojų skaičiaus bei struktūros pokyčius.
Pavyzdžiui, planuojant švietimo infrastruktūrą galima įvertinti, kiek ikimokyklinio ar pradinio ugdymo amžiaus vaikų gyvena konkrečiose seniūnijose, gyvenvietėse ar gatvėse. Šie duomenys padeda geriau suprasti teritorinius skirtumus ir įvertinti ugdymo paslaugų poreikį.
Įrankiu taip pat galima analizuoti rodiklių pokyčius per ilgesnį laikotarpį, todėl savivaldybių specialistai gali ne tik įvertinti esamą situaciją, bet ir stebėti demografines tendencijas.
Svarbiausia naujovė – galimybė iš karto atsisiųsti analizei ir ataskaitoms parengtus žemėlapius, grafikus bei duomenų lenteles. Vizualizacijose nurodomi duomenų šaltiniai, pateikiami rodiklių paaiškinimai ir kita reikalinga informacija, todėl jų nereikia papildomai rengti ar formatuoti.
Ši funkcija ypač aktuali rengiant savivaldybių strateginius plėtros ir veiklos planus, projektų dokumentus, analitines apžvalgas ar planuojant biudžetą. Darbuotojai gali pasirinkti reikiamus rodiklius ir teritorijas, o gautus rezultatus tiesiogiai naudoti rengiamuose dokumentuose.
„Anksčiau savivaldybių darbuotojams tekdavo patiems ieškoti duomenų, juos apdoroti, rengti grafikus ir žemėlapius, o kai kuriais atvejais – šiems darbams pasitelkti išorės konsultantus. Dabar didelę dalį šių užduočių galima atlikti savarankiškai, vienoje aplinkoje. Tai ne tik padeda taupyti laiką, bet ir stiprina specialistų gebėjimus rengti kokybišką, duomenimis pagrįstą analitinę medžiagą“, – teigia R. Švelniūtė.
Duomenys padeda efektyviau planuoti ir gyventojų saugumo užtikrinimo priemones
Kitas praktinio „Savivaldos DataLab“ įrankių pritaikymo pavyzdys – Valstybės duomenų agentūros sukurtas gyventojų perspėjimo sirenų tinklo planavimo įrankis.
Naudodamiesi šiuo įrankiu savivaldybių ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) specialistai gali analizuoti esamą sirenų išdėstymą, vertinti modeliuojamą perspėjimo signalų aprėptį ir įvairius tinklo plėtros scenarijus.
Specialistai gali nurodyti planuojamų įrengti sirenų skaičių bei jų garso sklidimo spindulį. Optimizavimo algoritmas pasiūlo galimas įrengimo vietas, atsižvelgdamas į gyventojų pasiskirstymą ir siekdamas sumažinti perteklinį sirenų aprėpties persidengimą. Siūlomus sprendimus galima koreguoti rankiniu būdu ir iš karto matyti, kaip pakeitimai paveiktų modeliuojamą perspėjimo signalų pasiekiamumą.
Ypač svarbi įrankio galimybė – bendras skirtingų institucijų darbas su tais pačiais duomenimis. Savivaldybių ir PAGD specialistai gali peržiūrėti sukurtus scenarijus, palyginti jų rezultatus, aptarti alternatyvas ir kartu ieškoti tinkamiausio infrastruktūros plėtros sprendimo.
„Kai visos institucijos mato tuos pačius duomenis ir gali palyginti skirtingus scenarijus, sprendimus derinti tampa paprasčiau. Savivaldybės specialistai gali pasiūlyti vieną sirenų išdėstymo variantą, PAGD atstovai – kitą, o įrankis leidžia iš karto įvertinti, kaip kiekvienas pakeitimas paveiktų gyventojų aprėptį. Taip galima ieškoti bendro, duomenimis pagrįsto sprendimo“, – pasakoja R. Švelniūtė.
Įrankis jau išbandomas praktikoje – sirenų išdėstymo scenarijus juo kūrė 13-os institucijų atstovai. Parengtus scenarijus galima palyginti tarpusavyje, o rezultatų suvestines su žemėlapiais ir pagrindiniais rodikliais išsaugoti PDF formatu.
Daugiau galimybių savivaldybėms savarankiškai priimti sprendimus
Demografinės analizės ir sirenų modeliavimo įrankiai parodo, kaip duomenys gali būti pritaikomi sprendžiant skirtingus savivaldybių veiklos klausimus – nuo švietimo paslaugų planavimo iki gyventojų saugumo užtikrinimo.
Abiem atvejais siekiama, kad savivaldybių specialistai galėtų ne tik peržiūrėti duomenis, bet ir savarankiškai juos analizuoti, palyginti galimus sprendimus ir aiškiai pristatyti rezultatus.
Tai padeda mažinti administracinę naštą, efektyviau naudoti turimus išteklius ir stiprinti darbuotojų analitines kompetencijas.
Valstybės duomenų agentūra ir toliau numato plėsti „Savivaldos DataLab“ galimybes. numatoma kurti įrankius, skirtus priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių išdėstymo analizei, taip pat svarstomos papildomos galimybės, padėsiančios planuoti pažeidžiamų gyventojų grupių evakavimą ekstremaliųjų situacijų metu.
Siekiant skatinti aktyvesnį įrankių naudojimą, dėmesys skiriamas ir savivaldybių specialistų mokymams, kurių metu pristatomos praktinės duomenų analizės ir modeliavimo galimybės.
„Savivaldos DataLab“ iniciatyva padeda stiprinti duomenimis grįstą savivaldą: specialistams suteikiama daugiau savarankiškumo, o sprendimų priėmėjams – aiškesnė ir išsamesnė informacija, reikalinga gyventojams svarbiems sprendimams priimti.