Duomenų rinkimo naštos mitai ir realybė: ar tikrai per daug reikalaujame?
Dr. Jūratė Petrauskienė
Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė
Įprasta, kad pasibaigus metams organizacijos vertina pasiektus tikslus, analizuoja rezultatus, pristato visuomenei nuveiktus darbus. Valstybės duomenų agentūra 2024-aisiais vykdė daug svarbių projektų ir darbų, jų apimtis ir rezultatai pranoko lūkesčius. Visus metus apie tai atvirai komunikavome. Tačiau reguliariai atskrieja priekaištas: „Štai kas užkrauna didžiausią administracinę naštą verslui! Valstybės duomenų agentūra.“ Bet ar tikrai?
Tokia nuomonė manęs jau seniai nestebina. Net būtų galima įžvelgti tam tikrą periodiškumą, kai, prireikus taikinio kritikai, tarsi iš trumpojo sąrašo pasirenkama Valstybės duomenų agentūra. Galbūt kritikų sąmonėje jau susiformavo toks institucijos vaizdinys – iki 2023 m. įstaiga vadinosi Lietuvos statistikos departamentu, jau vien pavadinimas skambėjo kaip kažkas didelio, seno, sunkaus, bauginančio ir neįdomaus. Kam gali būti įdomi statistika? Jei neįdomi, tai kam ji reikalinga?
Visų pirma, Valstybės duomenų agentūra atsakinga už oficialiosios statistikos rengimą – be statistikos nežinotume net pagrindinių šalies ekonominių rodiklių. Tačiau ši mūsų darbo dalis visiems žinoma, todėl jos išsamiai neaptarinėsiu.
Mažiau visuomenei suprantama ir matoma institucijos užduotis – sutvarkyti daugybę vertingų, tačiau kol kas nepanaudojamų valstybės duomenų. Šių duomenų yra visur ir visokių – įvairių įstaigų ir institucijų skirtingose sistemose, „ekseliuose“ ir popieriuose.
Ką veikia Valstybės duomenų agentūra? Vien tam, kad įtikintume įvairias viešąsias institucijas pasidalyti turimais duomenimis, dirba didelė mūsų darbuotojų komanda – apie 70 žmonių. Kartais vyksta tikra kova, nes institucijos duomenų teikti tiesiog nenori, nors jas ir įpareigoja teisinis pagrindas. Tačiau kai pavyksta užmegzti bendradarbiavimą, duomenis inventoriname, aprašome, integruojame ir galiausiai atveriame pakartotiniam naudojimui. Jei kam nors – mokslininkui, studentui ar valstybės tarnautojui – prireikia šių duomenų, papildomų užklausų atlikti nebereikia, turimi duomenys jau yra pasiekiami.
Galutinis agentūros tikslas – pasiekti, kad kuo daugiau viešojo sektoriaus institucijų sistemų duomenų būtų integruota į Valstybės duomenų ežerą, taip sudarant sąlygas patenkinti bet kokius duomenų analitikos poreikius ir teikti duomenis atvirųjų duomenų portalams.
Tokia būtų trumpa viešojo sektoriaus, jo duomenų ir to, ką su jais darome, apžvalga. Pakalbėkime apie privatų sektorių, kurio duomenis siekia gauti valstybės institucijos, tačiau šie duomenys yra gyvybiškai svarbūs ir jam pačiam. Kiekviena įmonė nori žinoti, kokioje aplinkoje veikia, koks konkurencinis sektoriaus klimatas ir pan., kad galėtų tinkamai susidėlioti veiklos prioritetus. Tam reikalinga duomenų analizė. Šio sektoriaus statistinius duomenis dažnai vis dar renkame prašydami įmonių pateikti statistines ataskaitas. Ir būtent ši mūsų darbo dalis yra po didinamuoju stiklu, ištraukiama lyg triušis iš skrybėlės, kai kažkam kyla noras pabarti Valstybės duomenų agentūrą: „Kodėl prašinėjate įmonių pateikti ataskaitas? Juk joms didinama administracinė našta“.
Galėčiau nesismulkindama atsakyti – neprašytume verslo teikti duomenų, jei jų nereikėtų pačiam verslui. Pavyzdys: įmonė nesutinka teikti statistinių ataskaitų, bet vėliau lieka nepatenkinta, nes neįvertinusi ekonominės aplinkos padaro klaidų. Paprastai tariant, kai duomenų yra, bet jų nereikia, net nesusimąstoma, iš kur jie atsiranda. Bet kai prireikia, staiga kyla klausimas – o kur toji taip reikalinga statistika?
Apžvelkime skaičius. Valstybės duomenų agentūros įmonėms sukuriama administracinė našta – mažiau nei 3 mln. EUR, praėjusiais metais ji sumažinta 197 tūkst. EUR, nes naudojama vis daugiau administracinių duomenų, 2,5 tūkst. mažėja statistiniuose tyrimuose dalyvaujančių įmonių imtis. Paskutinių penkerių metų (kai buvo sukurta ir įgalinta valstybės duomenų valdysenos informacinė sistema) pokyčiai itin reikšmingi: išaugus veikiančių ūkio subjektų skaičiui (nuo 108 tūkst. 2021 m. iki 152 tūkst. 2025 m.), statistines ataskaitas teikiančių ūkio subjektų skaičius mažėja – 2025 m. statistiniuose tyrimuose dalyvauja 41 tūkst. įmonių, tai yra 28 proc. visų veikiančių ūkio subjektų (2021 m. statistines ataskaitas teikė 40 proc. visų veikusių įmonių).
„Vis vien tai našta verslui“, – baksnoja kritikai.
Taip, našta, to ir neneigiu. Labai norime proveržio ir dėl jo dirbame. Taip, administracinė statistinė našta galėtų būti mažinama sparčiau, tačiau tam, kad duomenys būtų pakartotinai naudojami, o ne renkami iš respondentų, jie turi būti tinkamos kokybės. Ką matome dabar? Tragišką valstybės duomenų brandą, netvarką šimtuose nesusijusių informacinių sistemų ir tūkstančiuose stalčių su popieriais. Kol kas esame šio chaoso ir technologinės įvairių institucijų atskirties įkaitai.
Jei manote, kad Lietuvos situacija išskirtinė, klystate – visoje Europoje grumiamasi su iššūkiais. Šiaip ar taip, beveik 90 proc. statistikos yra rengiama vadovaujantis ES reglamentais, todėl vien Lietuvos mastu proveržio nepasieksime, Bendrijos šalys narės siekia tarpusavio suderinamumo. Žinoma, kai kurios Vakarų Europos valstybės yra pažengusios labiau, bet... kalbame apie Lietuvą, kurioje 30 metų stigo aiškios strateginės krypties duomenų valdymo srityje. Posovietinės erdvės šalyse apskritai daugiau įtarumo – duomenimis čia dalijamasi vangiau nei senosiose demokratijose.
Kokias matau perspektyvas? Dar niekada pasaulyje duomenys nebuvo tokie svarbūs, įžengėme į duomenų amžių. Šioje naujoje realybėje senoji statistika – patikima, kokybiška ir labai lėta – lyg ir nepritampa, nes visiems reikia greičio: sprendimų priėmėjams, mokslui, verslui. Geros kokybės duomenų reikia ne po pusmečio ar net ne po mėnesio, kartais jų reikia čia ir dabar. Operatyvumas tampa lemiama dedamąja, norint priimti tinkamus sprendimus.
Mūsų srityje vyksta tam tikri metodologiniai lūžiai, kurie padės statistikai prisitaikyti prie naujos realybės. Jau ir dabar kai kurios mūsų integracijos veikia realiuoju laiku, o ilgainiui, pradėjus naudoti vis daugiau administracinių duomenų, pokyčiai taps dar spartesni. Turime visas reikiamas sąlygas padaryti proveržį – ir nors dar prireiks laiko, esame įsibėgėjimo takelyje.
Kas mums labiausiai padėtų? Kultūrinis ir mentaliteto pokytis. Daugiau supratimo, kad duomenys svarbūs kiekvienam iš mūsų – nuo mažos įmonės iki didžiųjų verslų, nuo viešosios bibliotekos iki mokesčių inspekcijos. Daugiau supratimo laukiame ir iš viešųjų institucijų, kurios jau dabar turi vertingų duomenų, tik prašome jais pasidalyti.
Manau, kad po kelerių metų taip gąsdinančios statistinės atskaitomybės naštos nė neprisiminsime – ją padės nusimesti pakartotinai naudojami duomenys. Esu tikra – naujame duomenų pasaulyje bus patogiau gyventi.
Atnaujinimo data: 2025-01-15
Taip pat skaitykite:
Spaudos konferencijoje pristatyti pagrindiniai 2024 metų ekonominiai ir socialiniai rodikliai
Valstybės duomenų konferencija: duomenys – valstybės pažangos pagrindas
Atnaujintame Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje – pokyčiai
Modernizavus užkrečiamųjų ligų informacinę sistemą, laimėta laiko ir užtikrintas efektyvumas