Medicininių klasterių duomenų mainų ir stebėsenos platforma

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis

Valstybės duomenų agentūra, kartu su partneriais valstybės įmone Registrų centru, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikomis, Viešąja įstaiga Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis, viešąja įstaiga Respublikine Panevėžio ligonine ir viešąja įstaiga Klaipėdos universiteto ligonine, įgyvendina projektą Nr. 09-039-P-0001 „Medicininių klasterių duomenų mainų ir stebėsenos platforma“ (toliau – Projektas).

Projektas įgyvendinamas pagal 2022–2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. 

Projekto vertė – 12 717 690,02 Eur (iš jų 1 071 151,52 Eur PVM).

Projekto tikslas – projekto metu siekiama didinti klasterių veiklos efektyvumą, tvarkant klasterių veiklos kokybės rodiklius, įgalinant duomenimis pagrįstų sprendimų priėmimą bei duomenų pakartotinį naudojimą sveikatos priežiūros paslaugų kokybei gerinti.

Pagrindinės Projektu sprendžiamos problemos:

1. Esama klasterių veiklos kokybės rodiklių valdymo sistema nesukuria prielaidų gerinti aktyvaus gydymo kokybę;
2. Klasterių veiklos kokybės rodiklių apskaičiavimo, jų validavimo, analizės, palyginimo, informavimo ir pakartotinio naudojimo funkcionalumai nėra realizuoti nei ESPBI IS, nei klasterių HIS, nei kitoje informacinėje sistemoje;
3. Klasterių asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ), Greitosios medicinos pagalbos ir kitos sveikatos sistemoje dalyvaujančios institucijos patiria reikšmingas laiko sąnaudas atlikdamos klasterių veiklos rodiklių apskaičiavimo ir jų ataskaitų teikimo užduotis.

Šiuo metu Lietuvoje veiklą vykdo 8 specializuoti medicininiai klasteriai: miokardo infarkto su ST segmento pakilimu, miokardo infarkto be ST segmento pakilimo, ūminio galvos smegenų insulto, intensyvios terapijos ir priežiūros, onkologinių ligų, sunkių traumų, nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių ir organų donorystės paslaugų. Kiekvieno klasterio veiklos vertinimą atlieka klasterio valdymo komitetas, kurio sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Klasterių valdymo komitetų išvados toliau teikiamos Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri atitinkamai formuoja valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, nustato asmens sveikatos priežiūros veiklos poreikius, sveikatos priežiūros išteklius, sveikatos priežiūros prieinamumo, kokybės reikalavimus.

Projekto tikslinė grupė – projekto metu pagerintų viešųjų paslaugų vartotojai, klasterinių ASPĮ vadovybė, medicinos ir administracinis personalas, klasterių komitetų ir Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai, mokslininkai.

Planuojami Projekto pokyčio rezultatai:

• Bus sudaryti optimalūs 8 klasterių veiklos kokybės rodiklių rinkiniai.
• Bus identifikuoti kintamieji, reikalingi nustatant atnaujintų klasterių veiklos kokybės rodiklių reikšmes.
• Bus unifikuoti klasterinių ASPĮ veiklos etapai ir juose sukuriami duomenys, dalyvaujantys nustatant klasterių rodiklių reikšmes.
• Klasterių veiklos kokybės rodiklių reikšmių nustatymui reikalingi kintamieji bus tvarkomi ESPBI IS.
• Visuose klasterių ASPĮ informacinėse sistemose pagal unifikuotus reikalavimus skaitmeniniu būdu ir formatu bus sukuriami klasterių veiklos kokybės rodiklių reikšmių nustatymui reikalingi kriterijai.
• Bus automatizuotai skaičiuojamos klasterių veiklos rodiklių reikšmės.
• Klasterių veiklos rodiklių reikšmių ataskaitos bus formuojamos ir saugomos informacinėje sistemoje.