Pristatyti pagrindiniai darbo užmokesčio rodikliai
Kovo 4 d. Valstybės duomenų agentūroje buvo pristatyti pagrindiniai darbo užmokesčio rodikliai. Apie juos papasakojo Valstybės duomenų agentūros generalinės direktorės pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič, savo įžvalgomis pasidalijo darbo teisės specialistė Evelina Trukšinienė.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus išaugo 10 proc.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (neatskaičius darbuotojo mokesčių) 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, šalies ūkyje padidėjo 11 proc. ir sudarė 2 110 EUR. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (atskaičius darbuotojo mokesčius), arba kitaip tariant, darbo užmokestis „į rankas“, 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 1 304 EUR ir per metus išaugo 10 proc.
Realiojo darbo užmokesčio indeksas parodo darbuotojų perkamąją galią, įvertinus vartotojų kainų pokyčius, kitaip – infliaciją. Šis rodiklis 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, šalies ūkyje padidėjo beveik 8 proc. Kainoms didėjant sparčiau nei darbo užmokesčiui „į rankas“, prekių ir paslaugų įsigyjama mažiau, tačiau kai darbo užmokestis auga sparčiau nei kainos, matome realiojo darbo užmokesčio padidėjimą.
2023 m. ketvirtąjį ketvirtį viešajame sektoriuje vidutinis neto darbo užmokestis buvo 150 eurų didesnis nei privačiajame
2023 m. ketvirtąjį ketvirtį darbo užmokestis „į rankas“ viešajame sektoriuje sudarė 1 410 EUR, privačiajame sektoriuje jis buvo 150 EUR mažesnis ir sudarė 1 260 EUR. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ viešajame sektoriuje per metus didėjo sparčiau nei privačiajame, atitinkamai – 12 ir 9 proc.
Per metus neto darbo užmokestis didėjo visose veiklose
Darbo užmokestis 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse nuo 6 proc. (nekilnojamo turto operacijų veikloje) iki 17 proc. (administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse).
Didžiausią darbo užmokestį gavo informacijos ir ryšių (2 281 EUR), finansinės ir draudimo įmonių darbuotojai (2 010 EUR) bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (1 640 EUR) įmonių darbuotojai. Mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (919 EUR), nekilnojamo turto operacijų (1 041 EUR) ir kitos aptarnavimo veiklos (1 072 EUR) įmonių darbuotojai.
Moterų neto darbo užmokestis buvo 77 eurais mažesnis nei vyrų
2023 m. ketvirtąjį ketvirtį vyrų darbo užmokestis „į rankas“ sudarė 1 342 EUR, kai tuo pačiu laikotarpiu moterų darbo užmokestis „į rankas“ buvo 77 EUR mažesnis ir sudarė 1 265 EUR. 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu moterų darbo užmokestis „į rankas“ didėjo sparčiau nei vyrų, atitinkamai – 11 ir 9 proc. Per metus skirtumas tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio sumažėjo 15 EUR.
Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse
Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 31 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 27 proc., informacijos ir ryšių – 24 proc. Tik dviejų veiklų įmonėse – transporto ir saugojimo bei kasybos ir karjerų eksploatavimo, moterų darbo užmokestis „į rankas“ viršijo vyrų, todėl skirtumas yra neigiamas ir sudaro atitinkamai 17 ir 3 proc.
Neto darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo 218 eurų
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis Sostinės regione sudarė 1 423 EUR ir, palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, padidėjo 9 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione neto darbo užmokestis padidėjo 11 proc. ir sudarė 1 205 EUR. Neto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 218 EUR ir per metus beveik nepakito (sumažėjo apie 4 EUR).
2023 m. ketvirtąjį ketvirtį didžiausias darbo užmokestis buvo Vilniaus miesto savivaldybėje, mažiausias – Zarasų savivaldybėje
2023 m. ketvirtąjį ketvirtį darbo užmokestis didėjo visose savivaldybėse. Didžiausias vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo Vilniaus mieste ir siekė 1 467 EUR, o mažiausias – 917 EUR – Zarasų rajono savivaldybėje. Darbo užmokesčio „į rankas“ atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Zarasų rajono savivaldybės sudarė apie 550 EUR. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse darbo užmokestis „į rankas“ viršijo šalies darbo užmokestį, atitinkamai 163, 70 ir 1 EUR.
Kviečiame susipažinti su pristatymo vaizdo įrašu ir skaidrėmis.
Pristatyme dalyvavusi Evelina Trukšinienė atkreipė dėmesį, kad darbo teisės specialistai savo kasdienybėje statistinius duomenis naudoja dažnai. Vienas iš pavyzdžių – darbo sutartyje netinkamai nurodytas darbuotojo darbo užmokestis: „Kada yra neaiškiai nustatytas darbo užmokestis ir darbuotojui reikia įrodyti, kad jis uždirba ne minimumą, o daugiau, galima remtis statistiniais duomenimis tiek šalies, tiek regiono, tiek pagal ekonominės veiklos rūšis, ir įrodyti, kad toks minimalus mėnesinis atlyginimas negalėjo būti nustatytas.“
Specialistė pasidalijo, kaip vidutinis darbo užmokesčio rodiklis pritaikomas praktikoje: „Mums, kaip advokatams, šis rodiklis apskritai labai svarbus, nes rekomendaciniai atlyginimo už paslaugas dydžiai yra susieti su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu. Priklausomai nuo to, koks jis yra, tiek atitinkamai teismai priteisia išlaidų laimėjusiai šaliai. Nors tai yra tik Teisingumo ministro rekomendacijos, teismai į jas žiūri labai griežtai.“
Atnaujinimo data: 2024-04-05
Taip pat skaitykite:
Duomenų rinkimo naštos mitai ir realybė: ar tikrai per daug reikalaujame?
Atnaujintame Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje – pokyčiai
Modernizavus užkrečiamųjų ligų informacinę sistemą, laimėta laiko ir užtikrintas efektyvumas
Savivaldybių atstovams pristatyta duomenų analizės įrankio Savivaldos DataLab plėtra