7-ajame EBPO forume – gerovės vertinimo metodų tobulinimas besikeičiančiame pasaulyje
Lapkričio 4–6 d. Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė dr. Jūratė Petrauskienė ir generalinio direktoriaus pavaduotoja dr. Inga Masiulaitytė-Šukevič dalyvavo Romoje vykusiame 7-ajame EBPO pasauliniame gerovės forume.
Šių metų forumo tema – „Gerovės vertinimo metodų tobulinimas besikeičiančiame pasaulyje“.
Forumo tikslas – dėmesys žmonių gerovei visose viešosios politikos srityse, kad būtų galima sėkmingai orientuotis sudėtingų pertvarkų, su kuriomis susiduria šiandienos ekonomika ir visuomenė, metu. Klimato kaita, demografiniai pokyčiai ir technologinės inovacijos – tai tik keletas esminių permainų, nulemiančių kiekvieną žmonių gyvenimo būdo aspektą ir tai, kaip veikia vyriausybės, įmonės ir organizacijos.
Forumą atidarė EBPO generalinis sekretorius M. Cormann’as, įžvalgas ir tikslus pristatė Italijos nacionalinio statistikos instituto prezidentas ir Italijos ekonomikos ir finansų ministras.
Forumo metu akcentuota, kad priimant sprendimus reikia atsižvelgti į sudėtingą ekonominių, socialinių ir aplinkos veiksnių sąveiką ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiu, taip pat mažinti nelygybę ir atkreipti dėmesį į pažeidžiamiausias grupes. Gerovės vertinimo metodai, pagrįsti daugialypiais, į žmones orientuotais įrodymais, padeda susidaryti išsamesnį vaizdą, kas svarbu žmonėms šiandien ir bus svarbu ateityje. Tai panaikina politines kliūtis, skatina bendresnius mąstymo būdus ir labiau bendradarbiavimu grindžiamus sprendimus tarp vyriausybių ir visuomenių.
Paralelinėse sesijose diskutuota apiegamtos, žmonių, visuomenės ir būsimos gerovės vertės integravimą į verslo sprendimų priėmimo procesą, kliūtis socialinėms inovacijoms, žmonių ir planetos gerovės kūrimą bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės vaidmenį šiame procese, finansinės gerovės kūrimą per finansinę įtrauktį, vaikų įgalinimą sukuriant jiems palankią aplinką, gerovės ir produktyvumo ryšį ir pan. Aptartos ir gyventojų senėjimo, demografinių pokyčių ir gerovės sąsajos, naujų technologijų ir dirbtinio intelekto (DI) įtaka gyventojams ir pažeidžiamoms grupėms, DI naudojimas verslo bei valstybės sprendimams priimti.
„Sistemingas požiūris į gerovę gali pagerinti prognozavimą ir planavimą, padėti stebėti konkrečios politikos įtaką ir išsiaiškinti galimus kompromisus bei teigiamą įvairių politikos sričių ir visuomenės sektorių sinergiją. Labiau nei bet kada anksčiau tokie gerovės vertinimo metodai reikalingi siekiant įvertinti ir spręsti pagrindinius visuomenei tenkančius socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius uždavinius ir padėti užtikrinti, kad būtinas perėjimas prie žalesnės ekonomikos, skaitmeninės ir senėjančios visuomenės būtų sąžiningas, teisingas ir įtraukus,“ – pabrėžia forumo dalyviai.
Tai svarbu ne tik dedant pastangas formuoti įrodymais grindžiamą politiką, bet ir siekiant politinio ir visuomenės pritarimo būtinoms reformoms ir kuriant darnesnes ir atsparesnes visuomenes, kurios gali ne tik išgyventi, bet ir klestėti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Statistikų bendruomenė šioje vietoje gali tarti svarų žodį – siūlyti metodus gerovei vertinti.
Forumo metu pristatyta WISE centro ataskaita 2024 m. „Kaip gyvenimas: gerovė ir atsparumas krizės metu“. Ataskaitą pristatė EBPO generalinis sekretorius. Joje pateikiamos naujausios įžvalgos, paremtos daugiau nei 80 EBPO gerovės sistemos rodiklių – įvertinti socialiniai, ekonominiai ir aplinkosauginiai aspektai, kurie daro didžiausią įtaką žmonių gyvenimui. Ataskaitoje įvardijami socialiniai, įtraukties ir tvarumo uždaviniai ir atkreipiamas dėmesys į pagrindines politikos sritis bei kylančias rizikas, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio.
Atnaujinimo data: 2024-11-05
Taip pat skaitykite:
Duomenų rinkimo naštos mitai ir realybė: ar tikrai per daug reikalaujame?
Atnaujintame Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje – pokyčiai
Modernizavus užkrečiamųjų ligų informacinę sistemą, laimėta laiko ir užtikrintas efektyvumas
Savivaldybių atstovams pristatyta duomenų analizės įrankio Savivaldos DataLab plėtra